Jevida

Senoji samė moteris, kuri spaudžiama priverstinės suomių kultūros politikos atsisakė savo šaknų, yra draskoma vidinio konflikto. Ji svarsto, ar parduoti savo seną sodybą, ar slėpti savo kultūrinį paveldą nuo dukters dukros. Tačiau kaimiškas gyvenimo būdas, kurį ji ilgai slopino, pamažu ima grįžti į jos kasdienybę, žadindamas prisiminimus ir klausimus apie tapatybę bei praeitį. Ši istorija subtiliai atskleidžia kultūrinės atminties ir asmeninio pasirinkimo svarbą, kviesdama susimąstyti apie tai, ką reiškia priklausyti savo tautai.